kilsiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kilsiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kilsiantis, mot. g. kilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilsiąs, kilsiantis	kilsią, kilsiantys	kilsianti	kilsiančios	-	kilsią
kilm.	kilsiančio	kilsiančių	kilsiančios	kilsiančių	-	-
naud.	kilsiančiam	kilsiantiems, kilsiantiem	kilsiančiai	kilsiančioms, kilsiančiom	-	-
gal.	kilsiantį	kilsiančius	kilsiančią	kilsiančias	-	-
įnag.	kilsiančiu	kilsiančiais	kilsiančia	kilsiančiomis	-	-
viet.	kilsiančiame, kilsiančiam	kilsiančiuose, kilsiančiuos	kilsiančioje, kilsiančioj	kilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilsiantysis	kilsiantieji	kilsiančioji	kilsiančiosios	-	-
kilm.	kilsiančiojo	kilsiančiųjų	kilsiančiosios	kilsiančiųjų	-	-
naud.	kilsiančiajam	kilsiantiesiems	kilsiančiajai	kilsiančiosioms	-	-
gal.	kilsiantįjį	kilsiančiuosius	kilsiančiąją	kilsiančiąsias	-	-
įnag.	kilsiančiuoju	kilsiančiaisiais	kilsiančiąja	kilsiančiosiomis	-	-
viet.	kilsiančiajame	kilsiančiuosiuose	kilsiančiojoje	kilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kilsiantis, mot. g. kilsianti.
• Skiemenys: kil-sian-čiu

kilsiančiu

1. tas, kuris kils

Etimologija

<= kilti, kyla, kilo

---