karo

Jotvingių kalba


Gyvūnų kova

Tarimas

TFA: ['ká.ro]

Daiktavardis

karo (bev. g.)

kova ^(lt) (sen.)

Daiktavardžio „karo“ linksniavimas (7-oji (o) linksniuotė)
		Vienaskaita	Daugiskaita
V.		karo	kary
K.		karos	karun̄
N.		karu	karoms
G.		karon̄	karon̄s
Įn.		karu	karims
Vt.	Vi.	karei	karesu
	Kr.	karuon	karuosna
	Gr.	karepi	karespi
	Ar.	karuop	karump
Š.		karon̄!	kary!

Etimologija

Tikriausiai iš baltų prokalbės *karyas, iš indoeuropiečių prokalbės *kóryos („karas, pajėgos“), iš šaknies *ker-. Galimai giminiškas lietuvių k. karas, latvių k. karš, kaŗš, prūsų k. kargis ([karjis], „pajėgos, kariuomenė, armija“), vidurinės airių k. cuire („armija, pajėgos“), gotų k. 𐌷𐌰𐍂𐌾𐌹𐍃 (harjis), senovės skandinavų k. herr, vokiečių k. Heer („kairuomenė, armija“), senovės graikų k. κοίρανος (koíranos, „lyderis, vadas“).

Kategorijos