karš

 Latvių kalba

Karo scena

1-oji linksniuotė
Linksnis Locījums	Vienaskaita Vienskaitlis	Daugiskaita Daudzskaitlis
Vardininkas Nominatīvs	karš	kari
Kilmininkas Ģenitīvs	kara	karu
Naudininkas Datīvs	karam	kariem
Galininkas Akuzatīvs	karu	karus
Įnagininkas Instrumentālis	karu	kariem
Vietininkas Lokatīvs	karā	karos
Šauksmininkas Vokatīvs	karš!	kari!

Tarimas

• TFA: [kàɾʃ]
  •   

Daiktavardis

karš (vyr. g.)

1. karas ^(lt) (Karas)

Mažybinė forma: kariņš

Kitos formos ir sinonimai

• Naujoji forma: karš („karas“)
• Senoji forma: kaŗš(„karas“)

Etimologija

Iš baltų prokalbės *karyas, iš indoeuropiečių prokalbės *koryos, iš *ker-. Giminiškas lietuvių k. karas, dialektiniui karias, prūsų k. kargis ([karjis], „kariuomenė, pajėgos, armija“) (XVI a. tekste neteisingai užrašytas kaip kragis), karyago („kelionės“) (tai yra, „karo kelias“), viduriniosios airių k. cuire („kariuomenė, armija, pajėgos“), gotų k. 𐌷𐌰𐍂𐌾𐌹𐍃 (harjis), senovės skandinavų k. herr, vokiečių k. Heer („kariuomenė, armija“), senosios graikų k. κοίρανος (koíranos, „vadas, lyderis“) (< *koiros < *koryos).

---