kalbančia

Taip pat žr.: kalbančią

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbančia (es. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbantis, mot. g. kalbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbąs, kalbantis	kalbą, kalbantys	kalbanti	kalbančios	-	kalbą
kilm.	kalbančio	kalbančių	kalbančios	kalbančių	-	-
naud.	kalbančiam	kalbantiems, kalbantiem	kalbančiai	kalbančioms, kalbančiom	-	-
gal.	kalbantį	kalbančius	kalbančią	kalbančias	-	-
įnag.	kalbančiu	kalbančiais	kalbančia	kalbančiomis	-	-
viet.	kalbančiame, kalbančiam	kalbančiuose, kalbančiuos	kalbančioje, kalbančioj	kalbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbantysis	kalbantieji	kalbančioji	kalbančiosios	-	-
kilm.	kalbančiojo	kalbančiųjų	kalbančiosios	kalbančiųjų	-	-
naud.	kalbančiajam	kalbantiesiems	kalbančiajai	kalbančiosioms	-	-
gal.	kalbantįjį	kalbančiuosius	kalbančiąją	kalbančiąsias	-	-
įnag.	kalbančiuoju	kalbančiaisiais	kalbančiąja	kalbančiosiomis	-	-
viet.	kalbančiajame	kalbančiuosiuose	kalbančiojoje	kalbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbantis, mot. g. kalbanti.

kalbančia

1. ta, kuri kalba

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---