kalbėtinu

Taip pat žr.: kalbėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbėtinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbėtinas, mot. g. kalbėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėtinas	kalbėtini	kalbėtina	kalbėtinos	kalbėtina	-
kilm.	kalbėtino	kalbėtinų	kalbėtinos	kalbėtinų	-	-
naud.	kalbėtinam	kalbėtiniems	kalbėtinai	kalbėtinoms	-	-
gal.	kalbėtiną	kalbėtinus	kalbėtiną	kalbėtinas	-	-
įnag.	kalbėtinu	kalbėtinais	kalbėtina	kalbėtinomis	-	-
viet.	kalbėtiname	kalbėtinuose	kalbėtinoje	kalbėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėtinasis	kalbėtinieji	kalbėtinoji	kalbėtinosios	-	-
kilm.	kalbėtinojo	kalbėtinųjų	kalbėtinosios	kalbėtinųjų	-	-
naud.	kalbėtinajam	kalbėtiniesiems	kalbėtinajai	kalbėtinosioms	-	-
gal.	kalbėtinąjį	kalbėtinuosius	kalbėtinąją	kalbėtinąsias	-	-
įnag.	kalbėtinuoju	kalbėtinaisiais	kalbėtinąja	kalbėtinosiomis	-	-
viet.	kalbėtinajame	kalbėtinuosiuose	kalbėtinojoje	kalbėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbėtinas, mot. g. kalbėtina.

kalbėtinu

1. tas, dėl kurio reikia kalbėti

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---