kalbėtiems

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbėtiems (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbėtas, mot. g. kalbėta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėtas	kalbėti	kalbėta	kalbėtos	kalbėta	-
kilm.	kalbėto	kalbėtų	kalbėtos	kalbėtų	-	-
naud.	kalbėtam	kalbėtiems	kalbėtai	kalbėtoms	-	-
gal.	kalbėtą	kalbėtus	kalbėtą	kalbėtas	-	-
įnag.	kalbėtu	kalbėtais	kalbėta	kalbėtomis	-	-
viet.	kalbėtame	kalbėtuose	kalbėtoje	kalbėtose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėtasis	kalbėtieji	kalbėtoji	kalbėtosios	-	-
kilm.	kalbėtojo	kalbėtųjų	kalbėtosios	kalbėtųjų	-	-
naud.	kalbėtajam	kalbėtiesiems	kalbėtajai	kalbėtosioms	-	-
gal.	kalbėtąjį	kalbėtuosius	kalbėtąją	kalbėtąsias	-	-
įnag.	kalbėtuoju	kalbėtaisiais	kalbėtąja	kalbėtosiomis	-	-
viet.	kalbėtajame	kalbėtuosiuose	kalbėtojoje	kalbėtosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbėtas, mot. g. kalbėta.

kalbėtiems

1. tas, kurį kalbėjo

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---