kalbėsimąja

Taip pat žr.: kalbėsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbėsimąja (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbėsimas, mot. g. kalbėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėsimas	kalbėsimi	kalbėsima	kalbėsimos	kalbėsima	-
kilm.	kalbėsimo	kalbėsimų	kalbėsimos	kalbėsimų	-	-
naud.	kalbėsimam	kalbėsimiems	kalbėsimai	kalbėsimoms	-	-
gal.	kalbėsimą	kalbėsimus	kalbėsimą	kalbėsimas	-	-
įnag.	kalbėsimu	kalbėsimais	kalbėsima	kalbėsimomis	-	-
viet.	kalbėsimame	kalbėsimuose	kalbėsimoje	kalbėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėsimasis	kalbėsimieji	kalbėsimoji	kalbėsimosios	-	-
kilm.	kalbėsimojo	kalbėsimųjų	kalbėsimosios	kalbėsimųjų	-	-
naud.	kalbėsimajam	kalbėsimiesiems	kalbėsimajai	kalbėsimosioms	-	-
gal.	kalbėsimąjį	kalbėsimuosius	kalbėsimąją	kalbėsimąsias	-	-
įnag.	kalbėsimuoju	kalbėsimaisiais	kalbėsimąja	kalbėsimosiomis	-	-
viet.	kalbėsimajame	kalbėsimuosiuose	kalbėsimojoje	kalbėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbėsimas, mot. g. kalbėsima.

kalbėsimąja

1. ta, kurią kalbės

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---