kalbėjusio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbėjusio (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbėjęs, mot. g. kalbėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėjęs	kalbėję	kalbėjusi, kalbėjus	kalbėjusios	-	kalbėję
kilm.	kalbėjusio	kalbėjusių	kalbėjusios	kalbėjusių	-	-
naud.	kalbėjusiam	kalbėjusiems	kalbėjusiai	kalbėjusioms	-	-
gal.	kalbėjusį	kalbėjusius	kalbėjusią	kalbėjusias	-	-
įnag.	kalbėjusiu	kalbėjusiais	kalbėjusia	kalbėjusiomis	-	-
viet.	kalbėjusiame	kalbėjusiuose	kalbėjusioje	kalbėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėjusysis	kalbėjusieji	kalbėjusioji	kalbėjusiosios	-	-
kilm.	kalbėjusiojo	kalbėjusiųjų	kalbėjusiosios	kalbėjusiųjų	-	-
naud.	kalbėjusiajam	kalbėjusiesiems	kalbėjusiajai	kalbėjusiosioms	-	-
gal.	kalbėjusįjį	kalbėjusiuosius	kalbėjusiąją	kalbėjusiąsias	-	-
įnag.	kalbėjusiuoju	kalbėjusiaisiais	kalbėjusiąja	kalbėjusiosiomis	-	-
viet.	kalbėjusiajame	kalbėjusiuosiuose	kalbėjusiojoje	kalbėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbėjęs, mot. g. kalbėjusi.

kalbėjusio

1. tas, kuris kalbėjo

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---