kalbėdavusiu

Taip pat žr.: kalbėdavusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

kalbėdavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. kalbėdavęs, mot. g. kalbėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėdavęs	kalbėdavę	kalbėdavusi, kalbėdavus	kalbėdavusios	-	kalbėdavę
kilm.	kalbėdavusio	kalbėdavusių	kalbėdavusios	kalbėdavusių	-	-
naud.	kalbėdavusiam	kalbėdavusiems	kalbėdavusiai	kalbėdavusioms	-	-
gal.	kalbėdavusį	kalbėdavusius	kalbėdavusią	kalbėdavusias	-	-
įnag.	kalbėdavusiu	kalbėdavusiais	kalbėdavusia	kalbėdavusiomis	-	-
viet.	kalbėdavusiame	kalbėdavusiuose	kalbėdavusioje	kalbėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kalbėdavusysis	kalbėdavusieji	kalbėdavusioji	kalbėdavusiosios	-	-
kilm.	kalbėdavusiojo	kalbėdavusiųjų	kalbėdavusiosios	kalbėdavusiųjų	-	-
naud.	kalbėdavusiajam	kalbėdavusiesiems	kalbėdavusiajai	kalbėdavusiosioms	-	-
gal.	kalbėdavusįjį	kalbėdavusiuosius	kalbėdavusiąją	kalbėdavusiąsias	-	-
įnag.	kalbėdavusiuoju	kalbėdavusiaisiais	kalbėdavusiąja	kalbėdavusiosiomis	-	-
viet.	kalbėdavusiajame	kalbėdavusiuosiuose	kalbėdavusiojoje	kalbėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. kalbėdavęs, mot. g. kalbėdavusi.

kalbėdavusiu

1. tas, kuris kalbėdavo

Etimologija

<= kalbėti, kalba, kalbėjo

---