kaķis

 Latvių kalba

Katinas

2-oji linksniuotė
Linksnis Locījums	Vienaskaita Vienskaitlis	Daugiskaita Daudzskaitlis
Vardininkas Nominatīvs	kaķis	kaķi
Kilmininkas Ģenitīvs	kaķa	kaķu
Naudininkas Datīvs	kaķim	kaķiem
Galininkas Akuzatīvs	kaķi	kaķus
Įnagininkas Instrumentālis	kaķi	kaķiem
Vietininkas Lokatīvs	kaķī	kaķos
Šauksmininkas Vokatīvs	kaķi!	kaķi

Tarimas

• TFA: [ˈkacis]
  •   

Daiktavardis

kaķis (vyr. g.)

1. katinas ^(lt) (Žinduoliai)

Mažybinė forma: kaķītis

Kitos formos ir sinonimai

• Vyriška forma: kaķis („katinas“)
• Moteriška forma: kaķene(„katė“)
• Jauniklis: kaķēns(„kačiukas“)

• Retesnė vyriška forma: runcis(„katinas“)
• Retesnė vyriška forma: peļu junkurs(„katinas“)
• Retesnė moteriška forma: kaķe(„katė“)
• Kita jauniklio vyriška forma: mincis(„kačiukas“)
• Kita jauniklio moteriška forma: minka(„katytė“)

Etimologija

Senas žodis, kuris prieš keletą tūkstantmečių išplito kartu su pačiu gyvūnu. Panašu, kad žodžio kilmė - afrikietiška, vėliau - persidavęs į indoeuropiečių prokalbę. Šis latvių k. žodis buvo paveiktas germaniškųjų formų: kaķis < *katis, iš mot. g. *kate (palyginimui, dialektinis katene („kačiukas“)), iš pradžių kuršių dialektuose, vėliau kituose dialektuose ir galiausiai bendrinėje kalboje. Giminiškas lietuvių k. katė, prūsų k. catto ([kato]), rusų k. кот (kot), viduriniajai olandų k. katte, vokiečių k. katze, anglų k. cat, lotynų k. cattus, catta.

---