Pereiti prie turinio

kaķis

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Katinas
2-oji linksniuotė
Linksnis
Locījums
Vienaskaita
Vienskaitlis
Daugiskaita
Daudzskaitlis
Vardininkas
Nominatīvs
kaķiskaķi
Kilmininkas
Ģenitīvs
kaķakaķu
Naudininkas
Datīvs
kaķimkaķiem
Galininkas
Akuzatīvs
kaķikaķus
Įnagininkas
Instrumentālis
kaķikaķiem
Vietininkas
Lokatīvs
kaķīkaķos
Šauksmininkas
Vokatīvs
kaķi!kaķi

Tarimas

[taisyti]
  • TFA: [ˈkacis]
    •   

Daiktavardis

[taisyti]

kaķis (vyr. g.)

  1. katinas (lt) (Žinduoliai)

Mažybinė forma: kaķītis

Kitos formos ir sinonimai

[taisyti]
  • Vyriška forma: kaķis („katinas“)
  • Moteriška forma: kaķene(„katė“)
  • Jauniklis: kaķēns(„kačiukas“)


  • Retesnė vyriška forma: runcis(„katinas“)
  • Retesnė vyriška forma: peļu junkurs(„katinas“)
  • Retesnė moteriška forma: kaķe(„katė“)
  • Kita jauniklio vyriška forma: mincis(„kačiukas“)
  • Kita jauniklio moteriška forma: minka(„katytė“)

Etimologija

[taisyti]

Senas žodis, kuris prieš keletą tūkstantmečių išplito kartu su pačiu gyvūnu. Panašu, kad žodžio kilmė - afrikietiška, vėliau - persidavęs į indoeuropiečių prokalbę. Šis latvių k. žodis buvo paveiktas germaniškųjų formų: kaķis < *katis, iš mot. g. *kate (palyginimui, dialektinis katene („kačiukas“)), iš pradžių kuršių dialektuose, vėliau kituose dialektuose ir galiausiai bendrinėje kalboje. Giminiškas lietuvių k. katė, prūsų k. catto ([kato]), rusų k. кот (kot), viduriniajai olandų k. katte, vokiečių k. katze, anglų k. cat, lotynų k. cattus, catta. [1]



  1. ^ Karulis, Konstantīns (1992), „kaķis“, knygoje Latviešu Etimoloģijas Vārdnīca (latvių kalba), Rīga: AVOTS, →ISBN