Pereiti prie turinio

jeg

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Danų kalba[taisyti]

Įvardis[taisyti]

jeg

  1.  (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Farerų kalba[taisyti]

Įvardis[taisyti]

jeg

  1.  (lt)

Etimologija[taisyti]

Žodžio kilmė nežinoma. Jeigu žinote žodžio etimologiją, maloniai kviečiame ją parašyti čia. Instrukcijas, kaip nurodyti etimologijas rasite čia.



 Norvegų kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

  • TFA: [jæi]
    •   

Daiktavardis[taisyti]

jeg (bev. g.)

Daiktavardžio jeg formos
Vienaskaita Daugiskaita
Nežym. Žym. Nežym. Žym.
Bev. g. et jeg jeget jeg
jeger
jega
jegene

Etimologija[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. ek, galiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *éǵh₂. Palyginimui, danų k. jeg.

Kategorijos[taisyti]


Įvardis[taisyti]

jeg

  1.  (lt)

Etimologija[taisyti]

Iš senovės skandinavų k. ek, galiausiai iš indoeuropiečių prokalbės *éǵh₂. Palyginimui, danų k. jeg.

Kategorijos[taisyti]

Taip pat žiūrėkite[taisyti]

Įvardžio „jeg“ formos
Linksnis Asmeninis įvardis
Vardininkas jeg
Netiesioginiai linksniai meg
Sangrąžinė forma meg
Su įvardžiu „jeg“ susijusę savybiniai įvardžiai
Savybiniai įvardžiai

Asmeninis įvardis: Jeg
Vyriškoji. g.
Hankjønn
Moteriškoji g.
Hunkjønn
Niekatroji g.
Intetkjønn
Vienaskaita
Entall
min mi mitt
Daugiskaita
Flertall
mine
Norvegų kalbos asmeniniai įvardžiai
Asmeniniai įvardžiai
vardininko linksnyje
Vienaskaita
Entall
Daugiskaita
Flertall
I-asis asmuo
Første person
jeg vi
II-asis asmuo
Andre person
du
De1
dere
III-iasis asmuo
Tredje person
han (vyr. g.)
hun (mot. g.)

den2 (vyr. g.) (mot. g.)
det2 (bev. g.)
de
1. Vartojamas tik kreipiantis į karališkąją šeimą.
2. Vartojamas tik kalbant apie negyvus daiktus.