infinitivo

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Jump to navigation Jump to search

Flag of Spain.svg Ispanų kalba[taisyti]

Tarimas[taisyti]

  • (Ispanija) TFA: [in.fi.ni.ˈti.βo]

Daiktavardis[taisyti]

infinitivo (vyr. g.)

  1. bendratis (lt) (Gramatika)

Vartosenos pastabos[taisyti]

  • Ispanų kalboje bendratį gali nurodyti trys veiksmažodžių galūnės: -ar (pvz. hablar), -er (pvz. beber), -ir (pvz. vivir). Pagal šias galūnes yra išskiriamas ir trys skirtingos veiksmažodžių asmenuotės.
  • Sangrąžinių veiksmažodžių bendraties forma dažniausiai baigiasi galūne -se (pvz. llamarse), tačiau kai sakinyje nurodomas arba numanomas tam tikras asmuo, ši galūnė privalo sutapti su numanomojo asmens linksnine arba sangrąžine forma. Dėl šios priežasties atsiranda tokių atvejų kaip:
    • Ducharse. - Praustis.
    • Voy ducharme. - Einu praustis.
  • Daugiau informacijos apie ispanų k. veiksmažodžių laikus ir nuosakas galima rasti čia.

Kitos formos ir sinonimai[taisyti]

  • Vienaskaita: infinitivo („bendratis“)
  • Daugiskaita: infinitivos („bendratys“)

Etimologija[taisyti]

Iš lotynų k. infinitivus.