išvokusių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvokusių (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvokęs, mot. g. išvokusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokęs	išvokę	išvokusi, išvokus	išvokusios	-	išvokę
kilm.	išvokusio	išvokusių	išvokusios	išvokusių	-	-
naud.	išvokusiam	išvokusiems	išvokusiai	išvokusioms	-	-
gal.	išvokusį	išvokusius	išvokusią	išvokusias	-	-
įnag.	išvokusiu	išvokusiais	išvokusia	išvokusiomis	-	-
viet.	išvokusiame	išvokusiuose	išvokusioje	išvokusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokusysis	išvokusieji	išvokusioji	išvokusiosios	-	-
kilm.	išvokusiojo	išvokusiųjų	išvokusiosios	išvokusiųjų	-	-
naud.	išvokusiajam	išvokusiesiems	išvokusiajai	išvokusiosioms	-	-
gal.	išvokusįjį	išvokusiuosius	išvokusiąją	išvokusiąsias	-	-
įnag.	išvokusiuoju	išvokusiaisiais	išvokusiąja	išvokusiosiomis	-	-
viet.	išvokusiajame	išvokusiuosiuose	išvokusiojoje	išvokusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvokęs, mot. g. išvokusi.
• Skiemenys: iš-vo-ku-sių

išvokusių

1. tas, kuris išvokė

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---