išvoksimo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvoksimo (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvoksimas, mot. g. išvoksima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvoksimas	išvoksimi	išvoksima	išvoksimos	išvoksima	-
kilm.	išvoksimo	išvoksimų	išvoksimos	išvoksimų	-	-
naud.	išvoksimam	išvoksimiems	išvoksimai	išvoksimoms	-	-
gal.	išvoksimą	išvoksimus	išvoksimą	išvoksimas	-	-
įnag.	išvoksimu	išvoksimais	išvoksima	išvoksimomis	-	-
viet.	išvoksimame	išvoksimuose	išvoksimoje	išvoksimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvoksimasis	išvoksimieji	išvoksimoji	išvoksimosios	-	-
kilm.	išvoksimojo	išvoksimųjų	išvoksimosios	išvoksimųjų	-	-
naud.	išvoksimajam	išvoksimiesiems	išvoksimajai	išvoksimosioms	-	-
gal.	išvoksimąjį	išvoksimuosius	išvoksimąją	išvoksimąsias	-	-
įnag.	išvoksimuoju	išvoksimaisiais	išvoksimąja	išvoksimosiomis	-	-
viet.	išvoksimajame	išvoksimuosiuose	išvoksimojoje	išvoksimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvoksimas, mot. g. išvoksima.
• Skiemenys: iš-vok-si-mo

išvoksimo

1. tas, kurį išvoks

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---