išvokiančiom

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvokiančiom (es. l. veik. dlv., mot. g. dgs. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvokiantis, mot. g. išvokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokiąs, išvokiantis	išvokią, išvokiantys	išvokianti	išvokiančios	-	išvokią
kilm.	išvokiančio	išvokiančių	išvokiančios	išvokiančių	-	-
naud.	išvokiančiam	išvokiantiems, išvokiantiem	išvokiančiai	išvokiančioms, išvokiančiom	-	-
gal.	išvokiantį	išvokiančius	išvokiančią	išvokiančias	-	-
įnag.	išvokiančiu	išvokiančiais	išvokiančia	išvokiančiomis	-	-
viet.	išvokiančiame, išvokiančiam	išvokiančiuose, išvokiančiuos	išvokiančioje, išvokiančioj	išvokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokiantysis	išvokiantieji	išvokiančioji	išvokiančiosios	-	-
kilm.	išvokiančiojo	išvokiančiųjų	išvokiančiosios	išvokiančiųjų	-	-
naud.	išvokiančiajam	išvokiantiesiems	išvokiančiajai	išvokiančiosioms	-	-
gal.	išvokiantįjį	išvokiančiuosius	išvokiančiąją	išvokiančiąsias	-	-
įnag.	išvokiančiuoju	išvokiančiaisiais	išvokiančiąja	išvokiančiosiomis	-	-
viet.	išvokiančiajame	išvokiančiuosiuose	išvokiančiojoje	išvokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvokiantis, mot. g. išvokianti.
• Skiemenys: iš-vo-kian-čiom

išvokiančiom

1. ta, kuri išvokia

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---