išvokiamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išvokiamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išvokiamas, mot. g. išvokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokiamas	išvokiami	išvokiama	išvokiamos	išvokiama	-
kilm.	išvokiamo	išvokiamų	išvokiamos	išvokiamų	-	-
naud.	išvokiamam	išvokiamiems	išvokiamai	išvokiamoms	-	-
gal.	išvokiamą	išvokiamus	išvokiamą	išvokiamas	-	-
įnag.	išvokiamu	išvokiamais	išvokiama	išvokiamomis	-	-
viet.	išvokiamame	išvokiamuose	išvokiamoje	išvokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išvokiamasis	išvokiamieji	išvokiamoji	išvokiamosios	-	-
kilm.	išvokiamojo	išvokiamųjų	išvokiamosios	išvokiamųjų	-	-
naud.	išvokiamajam	išvokiamiesiems	išvokiamajai	išvokiamosioms	-	-
gal.	išvokiamąjį	išvokiamuosius	išvokiamąją	išvokiamąsias	-	-
įnag.	išvokiamuoju	išvokiamaisiais	išvokiamąja	išvokiamosiomis	-	-
viet.	išvokiamajame	išvokiamuosiuose	išvokiamojoje	išvokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išvokiamas, mot. g. išvokiama.
• Skiemenys: iš-vo-kia-mu

išvokiamu

1. tas, kurį išvokia

Etimologija

<= išvokti, išvokia, išvokė <= iš- + vokti, vokia, vokė

---