išskolinto

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolinto (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolintas, mot. g. išskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintas	išskolinti	išskolinta	išskolintos	išskolinta	-
kilm.	išskolinto	išskolintų	išskolintos	išskolintų	-	-
naud.	išskolintam	išskolintiems	išskolintai	išskolintoms	-	-
gal.	išskolintą	išskolintus	išskolintą	išskolintas	-	-
įnag.	išskolintu	išskolintais	išskolinta	išskolintomis	-	-
viet.	išskolintame	išskolintuose	išskolintoje	išskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolintasis	išskolintieji	išskolintoji	išskolintosios	-	-
kilm.	išskolintojo	išskolintųjų	išskolintosios	išskolintųjų	-	-
naud.	išskolintajam	išskolintiesiems	išskolintajai	išskolintosioms	-	-
gal.	išskolintąjį	išskolintuosius	išskolintąją	išskolintąsias	-	-
įnag.	išskolintuoju	išskolintaisiais	išskolintąja	išskolintosiomis	-	-
viet.	išskolintajame	išskolintuosiuose	išskolintojoje	išskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskolintas, mot. g. išskolinta.
• Skiemenys: iš-sko-lin-to

išskolinto

1. tas, kurį išskolino

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---