išskolindavusia

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolindavusia (būt. d. l. veik. dlv., mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolindavęs, mot. g. išskolindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolindavęs	išskolindavę	išskolindavusi, išskolindavus	išskolindavusios	-	išskolindavę
kilm.	išskolindavusio	išskolindavusių	išskolindavusios	išskolindavusių	-	-
naud.	išskolindavusiam	išskolindavusiems	išskolindavusiai	išskolindavusioms	-	-
gal.	išskolindavusį	išskolindavusius	išskolindavusią	išskolindavusias	-	-
įnag.	išskolindavusiu	išskolindavusiais	išskolindavusia	išskolindavusiomis	-	-
viet.	išskolindavusiame	išskolindavusiuose	išskolindavusioje	išskolindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolindavusysis	išskolindavusieji	išskolindavusioji	išskolindavusiosios	-	-
kilm.	išskolindavusiojo	išskolindavusiųjų	išskolindavusiosios	išskolindavusiųjų	-	-
naud.	išskolindavusiajam	išskolindavusiesiems	išskolindavusiajai	išskolindavusiosioms	-	-
gal.	išskolindavusįjį	išskolindavusiuosius	išskolindavusiąją	išskolindavusiąsias	-	-
įnag.	išskolindavusiuoju	išskolindavusiaisiais	išskolindavusiąja	išskolindavusiosiomis	-	-
viet.	išskolindavusiajame	išskolindavusiuosiuose	išskolindavusiojoje	išskolindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskolindavęs, mot. g. išskolindavusi.
• Skiemenys: iš-sko-lin-da-vu-sia

išskolindavusia

1. ta, kuri išskolindavo

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---