išskolinančius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolinančius (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolinantis, mot. g. išskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinąs, išskolinantis	išskoliną, išskolinantys	išskolinanti	išskolinančios	-	išskoliną
kilm.	išskolinančio	išskolinančių	išskolinančios	išskolinančių	-	-
naud.	išskolinančiam	išskolinantiems, išskolinantiem	išskolinančiai	išskolinančioms, išskolinančiom	-	-
gal.	išskolinantį	išskolinančius	išskolinančią	išskolinančias	-	-
įnag.	išskolinančiu	išskolinančiais	išskolinančia	išskolinančiomis	-	-
viet.	išskolinančiame, išskolinančiam	išskolinančiuose, išskolinančiuos	išskolinančioje, išskolinančioj	išskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinantysis	išskolinantieji	išskolinančioji	išskolinančiosios	-	-
kilm.	išskolinančiojo	išskolinančiųjų	išskolinančiosios	išskolinančiųjų	-	-
naud.	išskolinančiajam	išskolinantiesiems	išskolinančiajai	išskolinančiosioms	-	-
gal.	išskolinantįjį	išskolinančiuosius	išskolinančiąją	išskolinančiąsias	-	-
įnag.	išskolinančiuoju	išskolinančiaisiais	išskolinančiąja	išskolinančiosiomis	-	-
viet.	išskolinančiajame	išskolinančiuosiuose	išskolinančiojoje	išskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskolinantis, mot. g. išskolinanti.
• Skiemenys: iš-sko-li-nan-čius

išskolinančius

1. tas, kuris išskolina

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---