išskolinamą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskolinamą (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. gal., mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskolinamas, mot. g. išskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinamas	išskolinami	išskolinama	išskolinamos	išskolinama	-
kilm.	išskolinamo	išskolinamų	išskolinamos	išskolinamų	-	-
naud.	išskolinamam	išskolinamiems	išskolinamai	išskolinamoms	-	-
gal.	išskolinamą	išskolinamus	išskolinamą	išskolinamas	-	-
įnag.	išskolinamu	išskolinamais	išskolinama	išskolinamomis	-	-
viet.	išskolinamame	išskolinamuose	išskolinamoje	išskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskolinamasis	išskolinamieji	išskolinamoji	išskolinamosios	-	-
kilm.	išskolinamojo	išskolinamųjų	išskolinamosios	išskolinamųjų	-	-
naud.	išskolinamajam	išskolinamiesiems	išskolinamajai	išskolinamosioms	-	-
gal.	išskolinamąjį	išskolinamuosius	išskolinamąją	išskolinamąsias	-	-
įnag.	išskolinamuoju	išskolinamaisiais	išskolinamąja	išskolinamosiomis	-	-
viet.	išskolinamajame	išskolinamuosiuose	išskolinamojoje	išskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskolinamas, mot. g. išskolinama.
• Skiemenys: iš-sko-li-na-mą

išskolinamą

1. ta, kurią išskolina

Etimologija

<= išskolinti, išskolina, išskolino <= iš- + skolinti, skolina, skolino

---