išskaitytinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaitytinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitytinas, mot. g. išskaitytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitytinas	išskaitytini	išskaitytina	išskaitytinos	išskaitytina	-
kilm.	išskaitytino	išskaitytinų	išskaitytinos	išskaitytinų	-	-
naud.	išskaitytinam	išskaitytiniems	išskaitytinai	išskaitytinoms	-	-
gal.	išskaitytiną	išskaitytinus	išskaitytiną	išskaitytinas	-	-
įnag.	išskaitytinu	išskaitytinais	išskaitytina	išskaitytinomis	-	-
viet.	išskaitytiname	išskaitytinuose	išskaitytinoje	išskaitytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitytinasis	išskaitytinieji	išskaitytinoji	išskaitytinosios	-	-
kilm.	išskaitytinojo	išskaitytinųjų	išskaitytinosios	išskaitytinųjų	-	-
naud.	išskaitytinajam	išskaitytiniesiems	išskaitytinajai	išskaitytinosioms	-	-
gal.	išskaitytinąjį	išskaitytinuosius	išskaitytinąją	išskaitytinąsias	-	-
įnag.	išskaitytinuoju	išskaitytinaisiais	išskaitytinąja	išskaitytinosiomis	-	-
viet.	išskaitytinajame	išskaitytinuosiuose	išskaitytinojoje	išskaitytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitytinas, mot. g. išskaitytina.
• Skiemenys: iš-skai-ty-ti-nų-jų

išskaitytinųjų

1. tas, dėl kurio reikia išskaityti

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---