išskaitydavusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaitydavusiuoju (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitydavęs, mot. g. išskaitydavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitydavęs	išskaitydavę	išskaitydavusi, išskaitydavus	išskaitydavusios	-	išskaitydavę
kilm.	išskaitydavusio	išskaitydavusių	išskaitydavusios	išskaitydavusių	-	-
naud.	išskaitydavusiam	išskaitydavusiems	išskaitydavusiai	išskaitydavusioms	-	-
gal.	išskaitydavusį	išskaitydavusius	išskaitydavusią	išskaitydavusias	-	-
įnag.	išskaitydavusiu	išskaitydavusiais	išskaitydavusia	išskaitydavusiomis	-	-
viet.	išskaitydavusiame	išskaitydavusiuose	išskaitydavusioje	išskaitydavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitydavusysis	išskaitydavusieji	išskaitydavusioji	išskaitydavusiosios	-	-
kilm.	išskaitydavusiojo	išskaitydavusiųjų	išskaitydavusiosios	išskaitydavusiųjų	-	-
naud.	išskaitydavusiajam	išskaitydavusiesiems	išskaitydavusiajai	išskaitydavusiosioms	-	-
gal.	išskaitydavusįjį	išskaitydavusiuosius	išskaitydavusiąją	išskaitydavusiąsias	-	-
įnag.	išskaitydavusiuoju	išskaitydavusiaisiais	išskaitydavusiąja	išskaitydavusiosiomis	-	-
viet.	išskaitydavusiajame	išskaitydavusiuosiuose	išskaitydavusiojoje	išskaitydavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitydavęs, mot. g. išskaitydavusi.
• Skiemenys: iš-skai-ty-da-vu-siuo-ju

išskaitydavusiuoju

1. tas, kuris išskaitydavo

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

Vertimai

  išskaitydavusiuoju: bendrai

---