išskaitomoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaitomoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitomas, mot. g. išskaitoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitomas	išskaitomi	išskaitoma	išskaitomos	išskaitoma	-
kilm.	išskaitomo	išskaitomų	išskaitomos	išskaitomų	-	-
naud.	išskaitomam	išskaitomiems	išskaitomai	išskaitomoms	-	-
gal.	išskaitomą	išskaitomus	išskaitomą	išskaitomas	-	-
įnag.	išskaitomu	išskaitomais	išskaitoma	išskaitomomis	-	-
viet.	išskaitomame	išskaitomuose	išskaitomoje	išskaitomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitomasis	išskaitomieji	išskaitomoji	išskaitomosios	-	-
kilm.	išskaitomojo	išskaitomųjų	išskaitomosios	išskaitomųjų	-	-
naud.	išskaitomajam	išskaitomiesiems	išskaitomajai	išskaitomosioms	-	-
gal.	išskaitomąjį	išskaitomuosius	išskaitomąją	išskaitomąsias	-	-
įnag.	išskaitomuoju	išskaitomaisiais	išskaitomąja	išskaitomosiomis	-	-
viet.	išskaitomajame	išskaitomuosiuose	išskaitomojoje	išskaitomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitomas, mot. g. išskaitoma.
• Skiemenys: iš-skai-to-mo-ji

išskaitomoji

1. ta, kurią išskaito

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---