išskaičiusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išskaičiusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išskaitęs, mot. g. išskaičiusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaitęs	išskaitę	išskaičiusi, išskaičius	išskaičiusios	-	išskaitę
kilm.	išskaičiusio	išskaičiusių	išskaičiusios	išskaičiusių	-	-
naud.	išskaičiusiam	išskaičiusiems	išskaičiusiai	išskaičiusioms	-	-
gal.	išskaičiusį	išskaičiusius	išskaičiusią	išskaičiusias	-	-
įnag.	išskaičiusiu	išskaičiusiais	išskaičiusia	išskaičiusiomis	-	-
viet.	išskaičiusiame	išskaičiusiuose	išskaičiusioje	išskaičiusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išskaičiusysis	išskaičiusieji	išskaičiusioji	išskaičiusiosios	-	-
kilm.	išskaičiusiojo	išskaičiusiųjų	išskaičiusiosios	išskaičiusiųjų	-	-
naud.	išskaičiusiajam	išskaičiusiesiems	išskaičiusiajai	išskaičiusiosioms	-	-
gal.	išskaičiusįjį	išskaičiusiuosius	išskaičiusiąją	išskaičiusiąsias	-	-
įnag.	išskaičiusiuoju	išskaičiusiaisiais	išskaičiusiąja	išskaičiusiosiomis	-	-
viet.	išskaičiusiajame	išskaičiusiuosiuose	išskaičiusiojoje	išskaičiusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išskaitęs, mot. g. išskaičiusi.
• Skiemenys: iš-skai-čiu-sį

išskaičiusį

1. tas, kuris išskaitė

Etimologija

<= išskaityti, išskaito, išskaitė <= iš- + skaityti, skaito, skaitė

---