išsivoktojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivoktojo (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivoktas, mot. g. išsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktas	išsivokti	išsivokta	išsivoktos	išsivokta	-
kilm.	išsivokto	išsivoktų	išsivoktos	išsivoktų	-	-
naud.	išsivoktam	išsivoktiems	išsivoktai	išsivoktoms	-	-
gal.	išsivoktą	išsivoktus	išsivoktą	išsivoktas	-	-
įnag.	išsivoktu	išsivoktais	išsivokta	išsivoktomis	-	-
viet.	išsivoktame	išsivoktuose	išsivoktoje	išsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktasis	išsivoktieji	išsivoktoji	išsivoktosios	-	-
kilm.	išsivoktojo	išsivoktųjų	išsivoktosios	išsivoktųjų	-	-
naud.	išsivoktajam	išsivoktiesiems	išsivoktajai	išsivoktosioms	-	-
gal.	išsivoktąjį	išsivoktuosius	išsivoktąją	išsivoktąsias	-	-
įnag.	išsivoktuoju	išsivoktaisiais	išsivoktąja	išsivoktosiomis	-	-
viet.	išsivoktajame	išsivoktuosiuose	išsivoktojoje	išsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivoktas, mot. g. išsivokta.
• Skiemenys: iš-si-vok-to-jo

išsivoktojo

1. tas, kurį išsivokė

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---