išsivoktinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivoktinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivoktinas, mot. g. išsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktinas	išsivoktini	išsivoktina	išsivoktinos	išsivoktina	-
kilm.	išsivoktino	išsivoktinų	išsivoktinos	išsivoktinų	-	-
naud.	išsivoktinam	išsivoktiniems	išsivoktinai	išsivoktinoms	-	-
gal.	išsivoktiną	išsivoktinus	išsivoktiną	išsivoktinas	-	-
įnag.	išsivoktinu	išsivoktinais	išsivoktina	išsivoktinomis	-	-
viet.	išsivoktiname	išsivoktinuose	išsivoktinoje	išsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoktinasis	išsivoktinieji	išsivoktinoji	išsivoktinosios	-	-
kilm.	išsivoktinojo	išsivoktinųjų	išsivoktinosios	išsivoktinųjų	-	-
naud.	išsivoktinajam	išsivoktiniesiems	išsivoktinajai	išsivoktinosioms	-	-
gal.	išsivoktinąjį	išsivoktinuosius	išsivoktinąją	išsivoktinąsias	-	-
įnag.	išsivoktinuoju	išsivoktinaisiais	išsivoktinąja	išsivoktinosiomis	-	-
viet.	išsivoktinajame	išsivoktinuosiuose	išsivoktinojoje	išsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivoktinas, mot. g. išsivoktina.
• Skiemenys: iš-si-vok-ti-nuo-ju

išsivoktinuoju

1. tas, dėl kurio reikia išsivokti

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---