išsivoksiančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivoksiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivoksiantis, mot. g. išsivoksianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoksiąs, išsivoksiantis	išsivoksią, išsivoksiantys	išsivoksianti	išsivoksiančios	-	išsivoksią
kilm.	išsivoksiančio	išsivoksiančių	išsivoksiančios	išsivoksiančių	-	-
naud.	išsivoksiančiam	išsivoksiantiems, išsivoksiantiem	išsivoksiančiai	išsivoksiančioms, išsivoksiančiom	-	-
gal.	išsivoksiantį	išsivoksiančius	išsivoksiančią	išsivoksiančias	-	-
įnag.	išsivoksiančiu	išsivoksiančiais	išsivoksiančia	išsivoksiančiomis	-	-
viet.	išsivoksiančiame, išsivoksiančiam	išsivoksiančiuose, išsivoksiančiuos	išsivoksiančioje, išsivoksiančioj	išsivoksiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivoksiantysis	išsivoksiantieji	išsivoksiančioji	išsivoksiančiosios	-	-
kilm.	išsivoksiančiojo	išsivoksiančiųjų	išsivoksiančiosios	išsivoksiančiųjų	-	-
naud.	išsivoksiančiajam	išsivoksiantiesiems	išsivoksiančiajai	išsivoksiančiosioms	-	-
gal.	išsivoksiantįjį	išsivoksiančiuosius	išsivoksiančiąją	išsivoksiančiąsias	-	-
įnag.	išsivoksiančiuoju	išsivoksiančiaisiais	išsivoksiančiąja	išsivoksiančiosiomis	-	-
viet.	išsivoksiančiajame	išsivoksiančiuosiuose	išsivoksiančiojoje	išsivoksiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivoksiantis, mot. g. išsivoksianti.
• Skiemenys: iš-si-vok-sian-čiu

išsivoksiančiu

1. tas, kuris išsivoks

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---