išsivokiančiuos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivokiančiuos (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivokiantis, mot. g. išsivokianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokiąs, išsivokiantis	išsivokią, išsivokiantys	išsivokianti	išsivokiančios	-	išsivokią
kilm.	išsivokiančio	išsivokiančių	išsivokiančios	išsivokiančių	-	-
naud.	išsivokiančiam	išsivokiantiems, išsivokiantiem	išsivokiančiai	išsivokiančioms, išsivokiančiom	-	-
gal.	išsivokiantį	išsivokiančius	išsivokiančią	išsivokiančias	-	-
įnag.	išsivokiančiu	išsivokiančiais	išsivokiančia	išsivokiančiomis	-	-
viet.	išsivokiančiame, išsivokiančiam	išsivokiančiuose, išsivokiančiuos	išsivokiančioje, išsivokiančioj	išsivokiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokiantysis	išsivokiantieji	išsivokiančioji	išsivokiančiosios	-	-
kilm.	išsivokiančiojo	išsivokiančiųjų	išsivokiančiosios	išsivokiančiųjų	-	-
naud.	išsivokiančiajam	išsivokiantiesiems	išsivokiančiajai	išsivokiančiosioms	-	-
gal.	išsivokiantįjį	išsivokiančiuosius	išsivokiančiąją	išsivokiančiąsias	-	-
įnag.	išsivokiančiuoju	išsivokiančiaisiais	išsivokiančiąja	išsivokiančiosiomis	-	-
viet.	išsivokiančiajame	išsivokiančiuosiuose	išsivokiančiojoje	išsivokiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivokiantis, mot. g. išsivokianti.
• Skiemenys: iš-si-vo-kian-čiuos

išsivokiančiuos

1. tas, kuris išsivokia

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---