išsivokiamojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsivokiamojoje (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsivokiamas, mot. g. išsivokiama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokiamas	išsivokiami	išsivokiama	išsivokiamos	išsivokiama	-
kilm.	išsivokiamo	išsivokiamų	išsivokiamos	išsivokiamų	-	-
naud.	išsivokiamam	išsivokiamiems	išsivokiamai	išsivokiamoms	-	-
gal.	išsivokiamą	išsivokiamus	išsivokiamą	išsivokiamas	-	-
įnag.	išsivokiamu	išsivokiamais	išsivokiama	išsivokiamomis	-	-
viet.	išsivokiamame	išsivokiamuose	išsivokiamoje	išsivokiamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsivokiamasis	išsivokiamieji	išsivokiamoji	išsivokiamosios	-	-
kilm.	išsivokiamojo	išsivokiamųjų	išsivokiamosios	išsivokiamųjų	-	-
naud.	išsivokiamajam	išsivokiamiesiems	išsivokiamajai	išsivokiamosioms	-	-
gal.	išsivokiamąjį	išsivokiamuosius	išsivokiamąją	išsivokiamąsias	-	-
įnag.	išsivokiamuoju	išsivokiamaisiais	išsivokiamąja	išsivokiamosiomis	-	-
viet.	išsivokiamajame	išsivokiamuosiuose	išsivokiamojoje	išsivokiamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsivokiamas, mot. g. išsivokiama.
• Skiemenys: iš-si-vo-kia-mo-jo-je

išsivokiamojoje

1. ta, kurią išsivokia

Etimologija

<= išsivokti, išsivokia, išsivokė <= iš- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---