išsiskolintinoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolintinoji (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolintinas, mot. g. išsiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolintinas	išsiskolintini	išsiskolintina	išsiskolintinos	išsiskolintina	-
kilm.	išsiskolintino	išsiskolintinų	išsiskolintinos	išsiskolintinų	-	-
naud.	išsiskolintinam	išsiskolintiniems	išsiskolintinai	išsiskolintinoms	-	-
gal.	išsiskolintiną	išsiskolintinus	išsiskolintiną	išsiskolintinas	-	-
įnag.	išsiskolintinu	išsiskolintinais	išsiskolintina	išsiskolintinomis	-	-
viet.	išsiskolintiname	išsiskolintinuose	išsiskolintinoje	išsiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolintinasis	išsiskolintinieji	išsiskolintinoji	išsiskolintinosios	-	-
kilm.	išsiskolintinojo	išsiskolintinųjų	išsiskolintinosios	išsiskolintinųjų	-	-
naud.	išsiskolintinajam	išsiskolintiniesiems	išsiskolintinajai	išsiskolintinosioms	-	-
gal.	išsiskolintinąjį	išsiskolintinuosius	išsiskolintinąją	išsiskolintinąsias	-	-
įnag.	išsiskolintinuoju	išsiskolintinaisiais	išsiskolintinąja	išsiskolintinosiomis	-	-
viet.	išsiskolintinajame	išsiskolintinuosiuose	išsiskolintinojoje	išsiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskolintinas, mot. g. išsiskolintina.
• Skiemenys: iš-si-sko-lin-ti-no-ji

išsiskolintinoji

1. ta, dėl kurios reikia išsiskolinti

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---