išsiskolinsimąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolinsimąją (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolinsimas, mot. g. išsiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinsimas	išsiskolinsimi	išsiskolinsima	išsiskolinsimos	išsiskolinsima	-
kilm.	išsiskolinsimo	išsiskolinsimų	išsiskolinsimos	išsiskolinsimų	-	-
naud.	išsiskolinsimam	išsiskolinsimiems	išsiskolinsimai	išsiskolinsimoms	-	-
gal.	išsiskolinsimą	išsiskolinsimus	išsiskolinsimą	išsiskolinsimas	-	-
įnag.	išsiskolinsimu	išsiskolinsimais	išsiskolinsima	išsiskolinsimomis	-	-
viet.	išsiskolinsimame	išsiskolinsimuose	išsiskolinsimoje	išsiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinsimasis	išsiskolinsimieji	išsiskolinsimoji	išsiskolinsimosios	-	-
kilm.	išsiskolinsimojo	išsiskolinsimųjų	išsiskolinsimosios	išsiskolinsimųjų	-	-
naud.	išsiskolinsimajam	išsiskolinsimiesiems	išsiskolinsimajai	išsiskolinsimosioms	-	-
gal.	išsiskolinsimąjį	išsiskolinsimuosius	išsiskolinsimąją	išsiskolinsimąsias	-	-
įnag.	išsiskolinsimuoju	išsiskolinsimaisiais	išsiskolinsimąja	išsiskolinsimosiomis	-	-
viet.	išsiskolinsimajame	išsiskolinsimuosiuose	išsiskolinsimojoje	išsiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskolinsimas, mot. g. išsiskolinsima.
• Skiemenys: iš-si-sko-lin-si-mą-ją

išsiskolinsimąją

1. ta, kurią išsiskolins

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---