išsiskolinsiančiam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolinsiančiam (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. naud., vyr. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolinsiantis, mot. g. išsiskolinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinsiąs, išsiskolinsiantis	išsiskolinsią, išsiskolinsiantys	išsiskolinsianti	išsiskolinsiančios	-	išsiskolinsią
kilm.	išsiskolinsiančio	išsiskolinsiančių	išsiskolinsiančios	išsiskolinsiančių	-	-
naud.	išsiskolinsiančiam	išsiskolinsiantiems, išsiskolinsiantiem	išsiskolinsiančiai	išsiskolinsiančioms, išsiskolinsiančiom	-	-
gal.	išsiskolinsiantį	išsiskolinsiančius	išsiskolinsiančią	išsiskolinsiančias	-	-
įnag.	išsiskolinsiančiu	išsiskolinsiančiais	išsiskolinsiančia	išsiskolinsiančiomis	-	-
viet.	išsiskolinsiančiame, išsiskolinsiančiam	išsiskolinsiančiuose, išsiskolinsiančiuos	išsiskolinsiančioje, išsiskolinsiančioj	išsiskolinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinsiantysis	išsiskolinsiantieji	išsiskolinsiančioji	išsiskolinsiančiosios	-	-
kilm.	išsiskolinsiančiojo	išsiskolinsiančiųjų	išsiskolinsiančiosios	išsiskolinsiančiųjų	-	-
naud.	išsiskolinsiančiajam	išsiskolinsiantiesiems	išsiskolinsiančiajai	išsiskolinsiančiosioms	-	-
gal.	išsiskolinsiantįjį	išsiskolinsiančiuosius	išsiskolinsiančiąją	išsiskolinsiančiąsias	-	-
įnag.	išsiskolinsiančiuoju	išsiskolinsiančiaisiais	išsiskolinsiančiąja	išsiskolinsiančiosiomis	-	-
viet.	išsiskolinsiančiajame	išsiskolinsiančiuosiuose	išsiskolinsiančiojoje	išsiskolinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskolinsiantis, mot. g. išsiskolinsianti.
• Skiemenys: iš-si-sko-lin-sian-čiam

išsiskolinsiančiam

1. tas, kuris išsiskolins

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---