išsiskolinamoji

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiskolinamoji (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiskolinamas, mot. g. išsiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinamas	išsiskolinami	išsiskolinama	išsiskolinamos	išsiskolinama	-
kilm.	išsiskolinamo	išsiskolinamų	išsiskolinamos	išsiskolinamų	-	-
naud.	išsiskolinamam	išsiskolinamiems	išsiskolinamai	išsiskolinamoms	-	-
gal.	išsiskolinamą	išsiskolinamus	išsiskolinamą	išsiskolinamas	-	-
įnag.	išsiskolinamu	išsiskolinamais	išsiskolinama	išsiskolinamomis	-	-
viet.	išsiskolinamame	išsiskolinamuose	išsiskolinamoje	išsiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiskolinamasis	išsiskolinamieji	išsiskolinamoji	išsiskolinamosios	-	-
kilm.	išsiskolinamojo	išsiskolinamųjų	išsiskolinamosios	išsiskolinamųjų	-	-
naud.	išsiskolinamajam	išsiskolinamiesiems	išsiskolinamajai	išsiskolinamosioms	-	-
gal.	išsiskolinamąjį	išsiskolinamuosius	išsiskolinamąją	išsiskolinamąsias	-	-
įnag.	išsiskolinamuoju	išsiskolinamaisiais	išsiskolinamąja	išsiskolinamosiomis	-	-
viet.	išsiskolinamajame	išsiskolinamuosiuose	išsiskolinamojoje	išsiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiskolinamas, mot. g. išsiskolinama.
• Skiemenys: iš-si-sko-li-na-mo-ji

išsiskolinamoji

1. ta, kurią išsiskolina

Etimologija

<= išsiskolinti, išsiskolina, išsiskolino <= iš- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---