išsiragintinąją

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiragintinąją (reik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiragintinas, mot. g. išsiragintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintinas	išsiragintini	išsiragintina	išsiragintinos	išsiragintina	-
kilm.	išsiragintino	išsiragintinų	išsiragintinos	išsiragintinų	-	-
naud.	išsiragintinam	išsiragintiniems	išsiragintinai	išsiragintinoms	-	-
gal.	išsiragintiną	išsiragintinus	išsiragintiną	išsiragintinas	-	-
įnag.	išsiragintinu	išsiragintinais	išsiragintina	išsiragintinomis	-	-
viet.	išsiragintiname	išsiragintinuose	išsiragintinoje	išsiragintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragintinasis	išsiragintinieji	išsiragintinoji	išsiragintinosios	-	-
kilm.	išsiragintinojo	išsiragintinųjų	išsiragintinosios	išsiragintinųjų	-	-
naud.	išsiragintinajam	išsiragintiniesiems	išsiragintinajai	išsiragintinosioms	-	-
gal.	išsiragintinąjį	išsiragintinuosius	išsiragintinąją	išsiragintinąsias	-	-
įnag.	išsiragintinuoju	išsiragintinaisiais	išsiragintinąja	išsiragintinosiomis	-	-
viet.	išsiragintinajame	išsiragintinuosiuose	išsiragintinojoje	išsiragintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiragintinas, mot. g. išsiragintina.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-ti-ną-ją

išsiragintinąją

1. ta, dėl kurios reikia išsiraginti

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---