išsiragindavę

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiragindavę (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiragindavęs, mot. g. išsiragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragindavęs	išsiragindavę	išsiragindavusi, išsiragindavus	išsiragindavusios	-	išsiragindavę
kilm.	išsiragindavusio	išsiragindavusių	išsiragindavusios	išsiragindavusių	-	-
naud.	išsiragindavusiam	išsiragindavusiems	išsiragindavusiai	išsiragindavusioms	-	-
gal.	išsiragindavusį	išsiragindavusius	išsiragindavusią	išsiragindavusias	-	-
įnag.	išsiragindavusiu	išsiragindavusiais	išsiragindavusia	išsiragindavusiomis	-	-
viet.	išsiragindavusiame	išsiragindavusiuose	išsiragindavusioje	išsiragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiragindavusysis	išsiragindavusieji	išsiragindavusioji	išsiragindavusiosios	-	-
kilm.	išsiragindavusiojo	išsiragindavusiųjų	išsiragindavusiosios	išsiragindavusiųjų	-	-
naud.	išsiragindavusiajam	išsiragindavusiesiems	išsiragindavusiajai	išsiragindavusiosioms	-	-
gal.	išsiragindavusįjį	išsiragindavusiuosius	išsiragindavusiąją	išsiragindavusiąsias	-	-
įnag.	išsiragindavusiuoju	išsiragindavusiaisiais	išsiragindavusiąja	išsiragindavusiosiomis	-	-
viet.	išsiragindavusiajame	išsiragindavusiuosiuose	išsiragindavusiojoje	išsiragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiragindavęs, mot. g. išsiragindavusi.
• Skiemenys: iš-si-ra-gin-da-vę

išsiragindavę

1. tas, kuris išsiragindavo

Etimologija

<= išsiraginti, išsiragina, išsiragino <= iš- + sangrž. si- + raginti, ragina, ragino

---