išsirašytino

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsirašytino (reik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsirašytinas, mot. g. išsirašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsirašytinas	išsirašytini	išsirašytina	išsirašytinos	išsirašytina	-
kilm.	išsirašytino	išsirašytinų	išsirašytinos	išsirašytinų	-	-
naud.	išsirašytinam	išsirašytiniems	išsirašytinai	išsirašytinoms	-	-
gal.	išsirašytiną	išsirašytinus	išsirašytiną	išsirašytinas	-	-
įnag.	išsirašytinu	išsirašytinais	išsirašytina	išsirašytinomis	-	-
viet.	išsirašytiname	išsirašytinuose	išsirašytinoje	išsirašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsirašytinasis	išsirašytinieji	išsirašytinoji	išsirašytinosios	-	-
kilm.	išsirašytinojo	išsirašytinųjų	išsirašytinosios	išsirašytinųjų	-	-
naud.	išsirašytinajam	išsirašytiniesiems	išsirašytinajai	išsirašytinosioms	-	-
gal.	išsirašytinąjį	išsirašytinuosius	išsirašytinąją	išsirašytinąsias	-	-
įnag.	išsirašytinuoju	išsirašytinaisiais	išsirašytinąja	išsirašytinosiomis	-	-
viet.	išsirašytinajame	išsirašytinuosiuose	išsirašytinojoje	išsirašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsirašytinas, mot. g. išsirašytina.
• Skiemenys: iš-si-ra-šy-ti-no

išsirašytino

1. tas, dėl kurio reikia išsirašyti

Etimologija

<= išsirašyti, išsirašo, išsirašė <= iš- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---