išsinakvotinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinakvotinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinakvotinas, mot. g. išsinakvotina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvotinas	išsinakvotini	išsinakvotina	išsinakvotinos	išsinakvotina	-
kilm.	išsinakvotino	išsinakvotinų	išsinakvotinos	išsinakvotinų	-	-
naud.	išsinakvotinam	išsinakvotiniems	išsinakvotinai	išsinakvotinoms	-	-
gal.	išsinakvotiną	išsinakvotinus	išsinakvotiną	išsinakvotinas	-	-
įnag.	išsinakvotinu	išsinakvotinais	išsinakvotina	išsinakvotinomis	-	-
viet.	išsinakvotiname	išsinakvotinuose	išsinakvotinoje	išsinakvotinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvotinasis	išsinakvotinieji	išsinakvotinoji	išsinakvotinosios	-	-
kilm.	išsinakvotinojo	išsinakvotinųjų	išsinakvotinosios	išsinakvotinųjų	-	-
naud.	išsinakvotinajam	išsinakvotiniesiems	išsinakvotinajai	išsinakvotinosioms	-	-
gal.	išsinakvotinąjį	išsinakvotinuosius	išsinakvotinąją	išsinakvotinąsias	-	-
įnag.	išsinakvotinuoju	išsinakvotinaisiais	išsinakvotinąja	išsinakvotinosiomis	-	-
viet.	išsinakvotinajame	išsinakvotinuosiuose	išsinakvotinojoje	išsinakvotinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinakvotinas, mot. g. išsinakvotina.
• Skiemenys: iš-si-nak-vo-ti-no-jo

išsinakvotinojo

1. tas, dėl kurio reikia išsinakvoti

Etimologija

<= išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---