išsinakvotąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinakvotąja (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinakvotas, mot. g. išsinakvota
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvotas	išsinakvoti	išsinakvota	išsinakvotos	išsinakvota	-
kilm.	išsinakvoto	išsinakvotų	išsinakvotos	išsinakvotų	-	-
naud.	išsinakvotam	išsinakvotiems	išsinakvotai	išsinakvotoms	-	-
gal.	išsinakvotą	išsinakvotus	išsinakvotą	išsinakvotas	-	-
įnag.	išsinakvotu	išsinakvotais	išsinakvota	išsinakvotomis	-	-
viet.	išsinakvotame	išsinakvotuose	išsinakvotoje	išsinakvotose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvotasis	išsinakvotieji	išsinakvotoji	išsinakvotosios	-	-
kilm.	išsinakvotojo	išsinakvotųjų	išsinakvotosios	išsinakvotųjų	-	-
naud.	išsinakvotajam	išsinakvotiesiems	išsinakvotajai	išsinakvotosioms	-	-
gal.	išsinakvotąjį	išsinakvotuosius	išsinakvotąją	išsinakvotąsias	-	-
įnag.	išsinakvotuoju	išsinakvotaisiais	išsinakvotąja	išsinakvotosiomis	-	-
viet.	išsinakvotajame	išsinakvotuosiuose	išsinakvotojoje	išsinakvotosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinakvotas, mot. g. išsinakvota.
• Skiemenys: iš-si-nak-vo-tą-ja

išsinakvotąja

1. ta, kurią išsinakvojo

Etimologija

<= išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---