išsinakvosimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinakvosimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinakvosimas, mot. g. išsinakvosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvosimas	išsinakvosimi	išsinakvosima	išsinakvosimos	išsinakvosima	-
kilm.	išsinakvosimo	išsinakvosimų	išsinakvosimos	išsinakvosimų	-	-
naud.	išsinakvosimam	išsinakvosimiems	išsinakvosimai	išsinakvosimoms	-	-
gal.	išsinakvosimą	išsinakvosimus	išsinakvosimą	išsinakvosimas	-	-
įnag.	išsinakvosimu	išsinakvosimais	išsinakvosima	išsinakvosimomis	-	-
viet.	išsinakvosimame	išsinakvosimuose	išsinakvosimoje	išsinakvosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvosimasis	išsinakvosimieji	išsinakvosimoji	išsinakvosimosios	-	-
kilm.	išsinakvosimojo	išsinakvosimųjų	išsinakvosimosios	išsinakvosimųjų	-	-
naud.	išsinakvosimajam	išsinakvosimiesiems	išsinakvosimajai	išsinakvosimosioms	-	-
gal.	išsinakvosimąjį	išsinakvosimuosius	išsinakvosimąją	išsinakvosimąsias	-	-
įnag.	išsinakvosimuoju	išsinakvosimaisiais	išsinakvosimąja	išsinakvosimosiomis	-	-
viet.	išsinakvosimajame	išsinakvosimuosiuose	išsinakvosimojoje	išsinakvosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsinakvosimas, mot. g. išsinakvosima.
• Skiemenys: iš-si-nak-vo-si-mus

išsinakvosimus

1. tas, kurį išsinakvos

Etimologija

<= išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

---