išsinakvojantis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsinakvojantis (es. l. veik. dlv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsinakvojantis, mot. g. išsinakvojanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvojąs, išsinakvojantis	išsinakvoją, išsinakvojantys	išsinakvojanti	išsinakvojančios	-	išsinakvoją
kilm.	išsinakvojančio	išsinakvojančių	išsinakvojančios	išsinakvojančių	-	-
naud.	išsinakvojančiam	išsinakvojantiems, išsinakvojantiem	išsinakvojančiai	išsinakvojančioms, išsinakvojančiom	-	-
gal.	išsinakvojantį	išsinakvojančius	išsinakvojančią	išsinakvojančias	-	-
įnag.	išsinakvojančiu	išsinakvojančiais	išsinakvojančia	išsinakvojančiomis	-	-
viet.	išsinakvojančiame, išsinakvojančiam	išsinakvojančiuose, išsinakvojančiuos	išsinakvojančioje, išsinakvojančioj	išsinakvojančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsinakvojantysis	išsinakvojantieji	išsinakvojančioji	išsinakvojančiosios	-	-
kilm.	išsinakvojančiojo	išsinakvojančiųjų	išsinakvojančiosios	išsinakvojančiųjų	-	-
naud.	išsinakvojančiajam	išsinakvojantiesiems	išsinakvojančiajai	išsinakvojančiosioms	-	-
gal.	išsinakvojantįjį	išsinakvojančiuosius	išsinakvojančiąją	išsinakvojančiąsias	-	-
įnag.	išsinakvojančiuoju	išsinakvojančiaisiais	išsinakvojančiąja	išsinakvojančiosiomis	-	-
viet.	išsinakvojančiajame	išsinakvojančiuosiuose	išsinakvojančiojoje	išsinakvojančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. išsinakvojanti.
• Skiemenys: iš-si-nak-vo-jan-tis

išsinakvojantis

1. tas, kuris išsinakvoja

Etimologija

<= išsinakvoti, išsinakvoja, išsinakvojo <= iš- + sangrž. si- + nakvoti, nakvoja, nakvojo

Antonimai

    išsinakvojantis: bendrai

neišsinakvojantis (lt)

Vertimai

  išsinakvojantis: bendrai

---