išsikylantysis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikylantysis (es. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikylantis, mot. g. išsikylanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikyląs, išsikylantis	išsikylą, išsikylantys	išsikylanti	išsikylančios	-	išsikylą
kilm.	išsikylančio	išsikylančių	išsikylančios	išsikylančių	-	-
naud.	išsikylančiam	išsikylantiems, išsikylantiem	išsikylančiai	išsikylančioms, išsikylančiom	-	-
gal.	išsikylantį	išsikylančius	išsikylančią	išsikylančias	-	-
įnag.	išsikylančiu	išsikylančiais	išsikylančia	išsikylančiomis	-	-
viet.	išsikylančiame, išsikylančiam	išsikylančiuose, išsikylančiuos	išsikylančioje, išsikylančioj	išsikylančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikylantysis	išsikylantieji	išsikylančioji	išsikylančiosios	-	-
kilm.	išsikylančiojo	išsikylančiųjų	išsikylančiosios	išsikylančiųjų	-	-
naud.	išsikylančiajam	išsikylantiesiems	išsikylančiajai	išsikylančiosioms	-	-
gal.	išsikylantįjį	išsikylančiuosius	išsikylančiąją	išsikylančiąsias	-	-
įnag.	išsikylančiuoju	išsikylančiaisiais	išsikylančiąja	išsikylančiosiomis	-	-
viet.	išsikylančiajame	išsikylančiuosiuose	išsikylančiojoje	išsikylančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikylantis, mot. g. išsikylanti.
• Skiemenys: iš-si-ky-lan-ty-sis

išsikylantysis

1. tas, kuris išsikyla

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---