Pereiti prie turinio

išsikiltinas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsikiltinas

  1. tas, dėl kurio reikia išsikilti

Etimologija

[taisyti]

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]