išsikilsimoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikilsimoje (būs. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikilsimas, mot. g. išsikilsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikilsimas	išsikilsimi	išsikilsima	išsikilsimos	išsikilsima	-
kilm.	išsikilsimo	išsikilsimų	išsikilsimos	išsikilsimų	-	-
naud.	išsikilsimam	išsikilsimiems	išsikilsimai	išsikilsimoms	-	-
gal.	išsikilsimą	išsikilsimus	išsikilsimą	išsikilsimas	-	-
įnag.	išsikilsimu	išsikilsimais	išsikilsima	išsikilsimomis	-	-
viet.	išsikilsimame	išsikilsimuose	išsikilsimoje	išsikilsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikilsimasis	išsikilsimieji	išsikilsimoji	išsikilsimosios	-	-
kilm.	išsikilsimojo	išsikilsimųjų	išsikilsimosios	išsikilsimųjų	-	-
naud.	išsikilsimajam	išsikilsimiesiems	išsikilsimajai	išsikilsimosioms	-	-
gal.	išsikilsimąjį	išsikilsimuosius	išsikilsimąją	išsikilsimąsias	-	-
įnag.	išsikilsimuoju	išsikilsimaisiais	išsikilsimąja	išsikilsimosiomis	-	-
viet.	išsikilsimajame	išsikilsimuosiuose	išsikilsimojoje	išsikilsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikilsimas, mot. g. išsikilsima.
• Skiemenys: iš-si-kil-si-mo-je

išsikilsimoje

1. tas, kurį išsikils

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---