išsikilsiančiuos

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikilsiančiuos (būs. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikilsiantis, mot. g. išsikilsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikilsiąs, išsikilsiantis	išsikilsią, išsikilsiantys	išsikilsianti	išsikilsiančios	-	išsikilsią
kilm.	išsikilsiančio	išsikilsiančių	išsikilsiančios	išsikilsiančių	-	-
naud.	išsikilsiančiam	išsikilsiantiems, išsikilsiantiem	išsikilsiančiai	išsikilsiančioms, išsikilsiančiom	-	-
gal.	išsikilsiantį	išsikilsiančius	išsikilsiančią	išsikilsiančias	-	-
įnag.	išsikilsiančiu	išsikilsiančiais	išsikilsiančia	išsikilsiančiomis	-	-
viet.	išsikilsiančiame, išsikilsiančiam	išsikilsiančiuose, išsikilsiančiuos	išsikilsiančioje, išsikilsiančioj	išsikilsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikilsiantysis	išsikilsiantieji	išsikilsiančioji	išsikilsiančiosios	-	-
kilm.	išsikilsiančiojo	išsikilsiančiųjų	išsikilsiančiosios	išsikilsiančiųjų	-	-
naud.	išsikilsiančiajam	išsikilsiantiesiems	išsikilsiančiajai	išsikilsiančiosioms	-	-
gal.	išsikilsiantįjį	išsikilsiančiuosius	išsikilsiančiąją	išsikilsiančiąsias	-	-
įnag.	išsikilsiančiuoju	išsikilsiančiaisiais	išsikilsiančiąja	išsikilsiančiosiomis	-	-
viet.	išsikilsiančiajame	išsikilsiančiuosiuose	išsikilsiančiojoje	išsikilsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikilsiantis, mot. g. išsikilsianti.
• Skiemenys: iš-si-kil-sian-čiuos

išsikilsiančiuos

1. tas, kuris išsikils

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---