išsikildavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsikildavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsikildavęs, mot. g. išsikildavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikildavęs	išsikildavę	išsikildavusi, išsikildavus	išsikildavusios	-	išsikildavę
kilm.	išsikildavusio	išsikildavusių	išsikildavusios	išsikildavusių	-	-
naud.	išsikildavusiam	išsikildavusiems	išsikildavusiai	išsikildavusioms	-	-
gal.	išsikildavusį	išsikildavusius	išsikildavusią	išsikildavusias	-	-
įnag.	išsikildavusiu	išsikildavusiais	išsikildavusia	išsikildavusiomis	-	-
viet.	išsikildavusiame	išsikildavusiuose	išsikildavusioje	išsikildavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsikildavusysis	išsikildavusieji	išsikildavusioji	išsikildavusiosios	-	-
kilm.	išsikildavusiojo	išsikildavusiųjų	išsikildavusiosios	išsikildavusiųjų	-	-
naud.	išsikildavusiajam	išsikildavusiesiems	išsikildavusiajai	išsikildavusiosioms	-	-
gal.	išsikildavusįjį	išsikildavusiuosius	išsikildavusiąją	išsikildavusiąsias	-	-
įnag.	išsikildavusiuoju	išsikildavusiaisiais	išsikildavusiąja	išsikildavusiosiomis	-	-
viet.	išsikildavusiajame	išsikildavusiuosiuose	išsikildavusiojoje	išsikildavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsikildavęs, mot. g. išsikildavusi.
• Skiemenys: iš-si-kil-da-vu-siu

išsikildavusiu

1. tas, kuris išsikildavo

Etimologija

<= išsikilti, išsikyla, išsikilo <= iš- + sangrž. si- + kilti, kyla, kilo

---