Pereiti prie turinio

išsiginčysimuoju

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsiginčysimuoju

  1. tas, kurį išsiginčys

Etimologija

[taisyti]

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo