išsiginčysimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčysimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčysimas, mot. g. išsiginčysima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčysimas	išsiginčysimi	išsiginčysima	išsiginčysimos	išsiginčysima	-
kilm.	išsiginčysimo	išsiginčysimų	išsiginčysimos	išsiginčysimų	-	-
naud.	išsiginčysimam	išsiginčysimiems	išsiginčysimai	išsiginčysimoms	-	-
gal.	išsiginčysimą	išsiginčysimus	išsiginčysimą	išsiginčysimas	-	-
įnag.	išsiginčysimu	išsiginčysimais	išsiginčysima	išsiginčysimomis	-	-
viet.	išsiginčysimame	išsiginčysimuose	išsiginčysimoje	išsiginčysimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčysimasis	išsiginčysimieji	išsiginčysimoji	išsiginčysimosios	-	-
kilm.	išsiginčysimojo	išsiginčysimųjų	išsiginčysimosios	išsiginčysimųjų	-	-
naud.	išsiginčysimajam	išsiginčysimiesiems	išsiginčysimajai	išsiginčysimosioms	-	-
gal.	išsiginčysimąjį	išsiginčysimuosius	išsiginčysimąją	išsiginčysimąsias	-	-
įnag.	išsiginčysimuoju	išsiginčysimaisiais	išsiginčysimąja	išsiginčysimosiomis	-	-
viet.	išsiginčysimajame	išsiginčysimuosiuose	išsiginčysimojoje	išsiginčysimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčysimas, mot. g. išsiginčysima.
• Skiemenys: iš-si-gin-čy-si-ma-sis

išsiginčysimasis

1. tas, kurį išsiginčys

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---