išsiginčijusiais

 Lietuvių kalba

Dalyvis

išsiginčijusiais (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. išsiginčijęs, mot. g. išsiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčijęs	išsiginčiję	išsiginčijusi, išsiginčijus	išsiginčijusios	-	išsiginčiję
kilm.	išsiginčijusio	išsiginčijusių	išsiginčijusios	išsiginčijusių	-	-
naud.	išsiginčijusiam	išsiginčijusiems	išsiginčijusiai	išsiginčijusioms	-	-
gal.	išsiginčijusį	išsiginčijusius	išsiginčijusią	išsiginčijusias	-	-
įnag.	išsiginčijusiu	išsiginčijusiais	išsiginčijusia	išsiginčijusiomis	-	-
viet.	išsiginčijusiame	išsiginčijusiuose	išsiginčijusioje	išsiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	išsiginčijusysis	išsiginčijusieji	išsiginčijusioji	išsiginčijusiosios	-	-
kilm.	išsiginčijusiojo	išsiginčijusiųjų	išsiginčijusiosios	išsiginčijusiųjų	-	-
naud.	išsiginčijusiajam	išsiginčijusiesiems	išsiginčijusiajai	išsiginčijusiosioms	-	-
gal.	išsiginčijusįjį	išsiginčijusiuosius	išsiginčijusiąją	išsiginčijusiąsias	-	-
įnag.	išsiginčijusiuoju	išsiginčijusiaisiais	išsiginčijusiąja	išsiginčijusiosiomis	-	-
viet.	išsiginčijusiajame	išsiginčijusiuosiuose	išsiginčijusiojoje	išsiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. išsiginčijęs, mot. g. išsiginčijusi.
• Skiemenys: iš-si-gin-či-ju-siais

išsiginčijusiais

1. tas, kuris išsiginčijo

Etimologija

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---