Pereiti prie turinio

išsiginčijęs

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsiginčijęs

  1. tas, kuris išsiginčijo

Etimologija

[taisyti]

<= išsiginčyti, išsiginčija, išsiginčijo <= iš- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai

[taisyti]

Vertimai

[taisyti]