Pereiti prie turinio

išsigertinoji

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

išsigertinoji

  1. ta, dėl kurios reikia išsigerti

Etimologija

[taisyti]

<= išsigerti, išsigeria, išsigėrė <= iš- + sangrž. si- + gerti, geria, gėrė